Leonbergeriai,

Leonbergerių veislynai

Rinktis veislę
Šunų viešbutis

Apie veislę

Leonbergeriai – dideli sargybiniai, šeimos bei kompanionai šunys, pasižymintys įspūdinga išvaizda bei inteligentiškumu.

ISTORIJA. Leonbergerių istorija prasidėjo Vokietijoje, Leonbergo mieste, kai Heinrich Essig sukryžmino niūfaundlendą su senbernaru, norėdamas išveisti įspūdingai atrodantį šunį, kuris galėtų puošti miesto herbą. Veislės sukūrimo pradžioje buvo įlieta ir Pirėnų kalnų šunų kraujo. Pirmasis šuo, oficialiai pavadintas leonbergeriu, gimė 1846 m. Iš pradžių šie šunys atliko įvairius fizinius darbus (krovinių tempimas), o pastebėjus puikias sargines savybes, jie buvo naudojami ir apsaugai. Pasibaigus I pasauliniam karui, leonbergeriams buvo iškilusi reali grėsmė išnykti, nes buvo likę tik 5 šios veislės atstovai, o pasibaigus II pasauliniam karui, leonbergerių tebuvo likę tik 8 ir visi šie šunys yra visų dabartinių grynaveislių leonbergerių protėviai. Būtent po II pasaulinio karo išaugus šių šunų populiarumui, 1949 m. buvo nustatytas oficialus veislės standartas.

IŠVAIZDA.  Leonbergeriai yra dideli šunys, o pagal Tarptautinės Kinologų Federacijos (Federation Cynologique Internationale, FCI) oficialų veislės aprašą patinų ūgis ties ketera siekia 72 – 80 cm (vidutiniškai 76 cm), o patelių 65 – 75 cm (vidutiniškai 72 cm). Svorio standartai nėra apibrėžti, bet dažniausiai patinai sveria apie 55 kg, o patelės 45 kg. Svarbiausia, kad svoris būtų proporcingas gyvūno dydžiui. Leonbergeriai yra proporcingo sudėjimo, raumeningi. Kailis vidutinio ilgio – ilgas, vidutiniškai minkštas, atsparus vandeniui. Suaugę patinai (nuo 4 m. amžiaus) pasižymi gausesniu kailio kiekiu krūtinės ir kaklo srityse – vadinamaisiais „karčiais“. Patinų kailis ilgesnis negu patelių. Kailis gali būti geltonos, raudonos, smėlio, rudos spalvų, gali būti juodų plotų. Vienas skiriamųjų leonbergerių bruožų – juodos spalvos kaukė snukio srityje. Veislei būdingas ir dar vienas išskirtinumas – tarp pirštų esančios plėvės. Ši veislė yra itin dimorfiška – pagal išvaizda patinus lengva atskirti nuo patelių.

BŪDO SAVYBĖS. Nors įspūdingas leonbergerių dydis gali gąsdinti, tai itin draugiški ir švelnūs šunys. Šios veislės atstovams būdingas socialumas, inteligentiškumas ir meilumas. Leonbergeriai pasižymi dideliu prieraišumu ir stipriu ryšiu su šeimos nariais. Jiems būdingas draugiškumas ir meilumas bendraujant su vaikais, puikiai sutaria ir su kitais gyvūnais. Leonbergeriai pasižymi aukštus intelektu, yra imlūs dresūrai. Šie šunys labai jautriai reaguoja į šeimos narių nuotaikas, juos rekomenduojama socializacija jau nuo ankstyvo amžiaus. Leonbergeriai yra vidutiniškai aktyvūs (kiek judresni ir aktyvesni nei kiti didelių veislių atstovai) bei labai mėgsta vandenį ir plaukimą, tad geriausia fizinė veikla šiems šunims – plaukimas ir žaidimai vandenyje. Veislei būdingos puikiai išreikštos sarginės savybės ir budrumas, tačiau agresija nepageidaujama. Geriausiai leonbergeriai jausis laikomi didelėje aptvertoje teritorijoje su galimybe laisvai įeiti į namus. Nors šiai veislei būdingas tik vidutinis aktyvumo lygis, jiems itin svarbus kontaktas su visais šeimos nariais – leonbergeriai tampa liūdni, jeigu jiems neskiriama pakankamai dėmesio ir nepalaikomas jiems toks svarbus abipusis ryšys tarp šeimininko ir augintinio. Rekomenduojama su šios veislės atstovais kasdien pavaikščioti, palaikyti kontaktą, užsiimti ne itin aktyviais žaidimais, dresūra, plaukimu. Leonbergeriai puikiai tinka šeimoms bei asmenims, norintiems vidutinio aktyvumoištikimo, draugiško ir švelnaus šuns.

Žymėk! #kennel ir atsidurk naujienų sraute!
Load More