Čekų terjerų šunų veislynai
Čekų terjeras – tai reta, iš Čekijos kilusi trumpkojė terjerų veislė, sukurta XX a. viduryje selekcininko Františeko Horako. Veislė buvo formuojama taip, kad išsaugotų terjero ištvermę ir drąsą, bet būtų lankstesnė, lengviau valdoma ir tiktų dirbti tiek urvuose, tiek miškuose. Šiandien Čekų terjeras vertinamas kaip universalus šuo: puikiai prisitaiko prie aktyvaus šeimininko, bet geba būti ir ramus, švelnus kambarinis augintinis.
Veislę lengva atpažinti iš žemėtos, pailgos, raumeningos kūno formos ir minkšto, tamsesnių atspalvių kailio. Būdingos spalvos – mėlynai pilka, kartais su rusvais pažymėjimais, arba šviesiai kavos (kapučino) tonas. Kailis šilkinis, vidutinio ilgio, lengvai krentantis, todėl šuo atrodo elegantiškai ir tvarkingai.
Galva pailga, ausys nedidelės, nuleistos, žvilgsnis draugiškas. Suaugusio Čekų terjero ūgis ties ketera – apie 25–32 cm, o svoris paprastai svyruoja nuo 6 iki 10 kg.
Skirtingai nuo kai kurių klasikinių terjerų, ši veislė pasižymi subtilesniu, ramesniu būdu. Tai protingas, švelnus, stabilios psichikos šuo, tinkamas šeimoms su vaikais ir žmonėms, vertinantiems ramų, bet kartu smalsų charakterį.
Nors prigimtiniai medžioklės instinktai išlikę, Čekų terjerai nėra pernelyg aršūs ar pernelyg aktyvūs – jie greitai prisitaiko prie buitinių situacijų, mėgsta artumą ir savininką seka iš ištikimybės, o ne iš nerimo.
Veislė yra imli mokymui, bet geriausiai reaguoja į švelnų, nuoseklų metodą. Čekų terjerai nori įtikti šeimininkui, todėl dresūra paprastai būna sklandi. Ankstyva socializacija padeda suformuoti ramų santykį su kitais šunimis ir nepažįstamais žmonėmis, nors agresijos ši veislė ir šiaip neturi polinkio rodyti.
Reguliarus šukavimas – svarbiausia šios veislės priežiūros dalis. Nors kailis linkęs mažiau šerėti, jis gali veltis, ypač aplink kojas ir pilvą. Jis nėra trimuojamas kaip daugelis klasikinių terjerų – kirpimas atliekamas žirklėmis pagal standartinę liniją, todėl priežiūra, kad ir nuosekli, nėra sudėtinga.
Maudymas – pagal poreikį, paprastai kas kelias savaites ar rečiau.
Čekų terjerai laikomi gana sveika ir ilgaamže veisle. Dažniausios galimos problemos – dantų akmenys, kelio girnelės išnirimai (patella luxation), ausų infekcijos, jei ausys retai valomos. Apskritai veislė pasižymi gera genetine baze, o vidutinė gyvenimo trukmė dažnai siekia 12–15 metų.
Ši veislė patiks tiems, kurie ieško ramaus, prisitaikančio, elegantiško, bet kartu žaismingo ir ištikimo šuns. Jis gerai jaučiasi bute ar name, lengvai prisitaiko prie skirtingo gyvenimo ritmo ir puikiai tinka kaip pirmasis terjerų šeimos atstovas, nes turi ne tokį intensyvų temperamentą kaip dauguma kitų terjerų.