Čekoslovakų vilkšuniai,

Čekoslovakų vilkšunių veislynai

Rinktis veislę
Šunų viešbutis

Apie veislę

Įdomi yra šios veislės šunų atsiradimo istorija – čekoslovakų aviganiai yra biologinio eksperimento rezultatas, kadangi šie gyvūnai yra šuns bei vilko palikuoniai: pirmoji karta gimė dar 1958 metais, sukryžminus vokiečių aviganį ir Karpatų vilkę. Šis eksperimentas  patvirtino, kad vilkė ir šuo taip pat gali susilaukti palikuonių. Tiesa, tokio unikalaus eksperimento sumanymas kilo ne šiaip sau – idėja sukryžminti vilkę su šunimi kilo Čekijos armijoje tarnaujančiam pulkininkui K. Hartlui, kuris buvo nepatenkintas tuometinių tarnybinių šunų savybėmis – buvo pageidaujama šuns, kuris pasižymėtų greičiu, puikiai reakcija, judrumu, drąsa, ištverme bei stiprybe.

Akivaizdu, kad iki tol niekur negirdėto eksperimento rezultatai, tikrai pateisino viltis –  vilkės bei šuns palikuoniai tikrai  turi visas savybes, kurių ir buvo tikimąsi: čekoslovakų aviganiai yra greitos reakcijos, judrūs, ištvermingi, stiprūs bei drąsūs. Kad šios veislės šunys turi būtent šias savybes, patvirtina ir dėmesio verti faktai – čekoslovakų aviganis be vargo gali įveikti 40 – 45 km ilgio trąsą, lydėti šeimininką tuomet, kai pastarasis važiuoja dviračiu, plaukia baidare, gali būti maudomas net žiemą, greitas pastebi aplinkos kliūtis bei dirgiklius ir tinkamai į juos reaguoja, ypač savarankiškas – tai šuo, kuris be niekieno pagalbos gali išeiti iš uždarytų patalpų, nusiimti antkaklį ir įveikti daugybę kitų kliūčių, kurios trukdo pasiekti tikslą. Čekoslovakų aviganiai yra pakantūs bet kokioms oro sąlygoms,  turi orią laikyseną bei išdidžią eiseną.

Deja, tačiau kai kurių reiškinių atsiradimas yra tik trumpalaikis rezultatas, tą patį galima pasakyti ir apie šios veislės šunis – praėjus vos dešimtmečiui po šios veislės šunų atsiradimo, ženkliai sumažėjo tarnybinių šunų poreikis Čekoslovakijoje, tad buvo nuspręsta sunaikinti visus iki tol buvusius šiai veislei priklausančius šunis. Laimei, to padaryti taip ir nepavyko, nes čekoslovakų aviganių gerbėjai paslapčiomis išveždavo šunis į Slovakijoje esančius veislynus. Apie 1970 – 1971 metus Čekijoje visiškai neliko šios veislės šunų, tačiau praėjus dešimtmečiui ir vėl buvo atgaivinta šios veislės šunų veisimo tradicija. Šiam tikslui buvo pargabenta dalis šios veislės šunų  iš Slovakijos.

Čekoslovakų aviganiai yra didesni nei vidutinio dydžio, yra tvirti, turi simetrišką, raumeningą galvą, trumpą juosmenį, stačias trikampio formos ausis, o visuma primena vilką. Paprastai kailis yra sidabro  – pilkos spalvos, o šiurkšti jo struktūra užtikrina, kad neprilips purvas. Tai ypač palengvina šuns priežiūrą, ypač tuo atveju, jei praleidžiama daug laiko lauke, miškingose, pelkėtose vietovėse. Tinkamai prižiūrinti šios veislės šunis, gyvenimo trukmė siekia apie 12 – 15 metų. Siekdami užtikrinti visapusiškai tinkamą priežiūrą šios veislės augintiniui, bus geriausia, jei jo neauginsite lauke, voljere – labiausiai tiks vieta namuose, kur augintinis visada bus apsuptas namiškių dėmesio. Tai svarbi sąlyga, kadangi čekoslovakų aviganiai ypač sunkiai išgyvena vienumos  valandas.

Žymėk! #kennel ir atsidurk naujienų sraute!
Load More