Berno zenenhundai,

Berno zenenhundų veislynai

Rinktis veislę

Apie veislę

Berno zenenhundai yra kilę iš Berno Šveicarijoje. Draugiškumas ir dekoratyvumas – svarbiausios, tačiau tikrai ne vienintelės šių šunų veislės. Patogumo dėlei šios veislės šunys neretai yra vadinami tiesiog bernais – tokį pavadinimą ir įsiminti, ir ištarti yra gerokai paprasčiau. Kalbant apie veislės ypatumus, verta pabrėžti ir dar vieną: berno zenehundai yra viena iš keturių veislių, priklausančių šveicarų zenehundams.

Istorinės detalės teigia, kad pirmiausia šie šunys apsigyveno Alpių aukštikalnėse, tačiau iš kur jie čia atsirado? Spėjama, kad šios veislės šunys, kaip ir daugelis kitų Vakarų Europos stambių šunų atsirado iš molosų. Molotija – viena iš Graikijos vietovių, o čia gyvenusius šunis romėnų kariai vesdavosi į žygius. Taigi, būtent molosai tampo daugelio veislių šunų protėviais, tuo tarpu berno zenehundai yra viena iš jų. Beje, romėnų kariai molosų draugija mėgavosia pie 450 m. pr. Kr. Kiekvienas reiškinys, procesas ar objektas dažniausiai yra neatsiejamas nuo tyrinėjimų, tad šunų veislės, taip pat – ne išimtis. Taiga, vykdant tyrinėjimus, buvo pastebėtas vienas dalykas, o padarytos išvados pasėjo labai rimtas abejones dėl fakto, kad berno zenehundai galėjo atsirasti iš molosų: kaip žinia, romėnų kariai šių šunų draugija mėgavosi tik 450 m.pr. Kr., tuo tarpu 1924 metais Ciūricho ežero pakrantėse buvo atrasti stambių šunų palaikai, kuriems, kaip spėjama, yra jau 3000  metų. Jei ši teorija pasitvirtintų, tokiu atveju būtų galima paneigti nuomonę, kad berno zenenhundai atsirado iš molosų.

Maždaug 18 amžiuje visoje Europoje suklestėjo gyvulininkystė, tuo tarpu Šveicarija apskritai išgyveno puikius laikus – klestėjo įvariomis prasmėmis: derlingos Alpių pievos sočiai maitino ne vieną regioną, išpopuliarėjo mėsos bei pieno gaminių mugės, ūkininkai vis plėtė savo ūkius, tad naturalu, kad pastariesiems reikėjo pagalbininkų. 1882 metais Šveicarijoje buvo įkurta Šveicarijos kinologų draugija, kuri labiausiai įvertino senbernarus, tačiau vos dešimčiai metų praėjus, vienas vyndarys iš Berno garsiai pareiškė, kad yra aptikęs yra gražių, protingų ir sumanių šunų, Durrbachler apylinkėse. Kilus susidomėjimui, vyndariui neliko nieko kita, kaip tik supirkinėti šunis iš piemenų, juos imti veisti bei įregistruoti Durrbachler (lietuviškai – berno zenenhundai) vardu. Taip pat buvo atidarytas  ir šios šunų veislės veislynas. Tačiau tai ne visi faktai, susiję su šios šunų veislės  paplitimu – visai netrukus, 1907 metais buvo įkurtas  šios šunų veilės mylėtojų klubas, o dar po penkerių metų – berno zenehundų veilės vardą patvirtino Šveicarijos kinologų draugija.

Į mūsų šalį berno zenenfundai pirmiausia atkeliavo  iš Vengrijos. 1993 metais Lietuvoje buvo užregistruotas  pirmasis šios veislės šuo, o šiuo metu gtokį augintį galite įsigyti daugelyje šalies veislynų.