Pekinai,

Pekinų veislynai

Rinktis veislę

Apie veislę

Pekinai – viena iš daugelio šunų veislių. Šie, ypač nedidelio svorio ir ūgio šuneliai, esant tinkamoms sąlygos, savo draugija šeimininkus džiugins apie 15 metų. Jei siektume glaustai apibūdinti šių šunelių išvaizdą, reikėtų paminėti šias savybes: maži, judrūs, greiti, apsukrūs ir labai labai mieli – išvydus šios veilės šunelį, rankos pačios tiesiasi jį paglostyti.

Atsižvelgiant į detalę jog tai – kambarinių šunų veislė, nesunku pastebėti, kad pekinus ypač paprasta bei lengva auginti kambaryje. Toks augintinis tikrai nepareikalaus daug erdvės, maža to, jiems nereikia judrių treniruočių, tad smagiems žaidimams, kurie galėtų paįvairinti laisvalaikį, tikrai pakaks kambario erdvės. Negalima pamiršti ir charakterio – tai ypač orūs šuneliai, reguliariai jaučiantys poreikį pabūti vien tik su savimi, todėl nuolatinė žmogaus draugija jiems nėra būtina.

Pekinai, kaip nesunku suprasti iš veislės pavadinimo, yra kilę iš Kinijos. Įdomu tai, kad apie šių šunelių atsiradimą, veisimą bei gyvavimą galima pateikti daug dėmesio vertų detalių. Būtent jos gali tapti ta priežastimi, kad paskaitę apie  šios veislės šunis, panorėsite įsigyti būtent tokį augintinį. Pasirodo, būtent pekinai yra vieninteliai šunys iš daugybės kitų veislių, kuriuos žmonės (Kinijos gyventojai), kadaise buvo prilyginę dievybėmis. Įdomu ir tai, jog tai yra ir viena iš nedaugelio šunų veislių, kurios atsiradimas yra apipintas legendos. Teigiama, kad simpatingieji pekinukai atsirado iš  mažaūgės beždžionės ir liūto ir iš kiekvieno paveldėjo tam tikras savybes: iš mamos – nedidelį ūgį, tačiau įspūdingai dideles akis, o iš tėvo –  narsą  ir orią laikyseną. Šiandien šie šuneliai yra veisiami įvairiuose veislynuose, tad, jei panorėsite įsigyti grynaveislį pekinuką, tai nebus sunki užduotis.

Pekinai yra siejami ne tik su liūtu ar beždione, bet ir su Tibeto vienuoliais – istoriniai šaltiniai teigia, kad pries daugelį metų būtent jie augino pekinus ir prisidėjo prie to, kad šio veislės šunys atsirastų Kinijos imperatoriaus rūmuose. Dar įdomiau tai, kad šiuose rūmuose pekinai buvo saugojami akyliau už rūmuose esančias brangenybes, jų veisimas tuo metu buvo ypač retas reiškinys, o įsigyti šios veislės šunį paprastam žmogui buvo tiesiog neįveikiama užduotis. Būtent tuomet ir prasidėjo pekinų, kaip dievybių, era – jie paskelbti Budos įsikūnijimais.

Yra įprasta, jog tai kas yra labai saugoma, dažniausiai ir kainuoja labai brangiai arba dar geriau – būna apskritai neiįkainojama. Ne išimtis  buvo  ir pekinai – yra išlikę duomenų apie tai, kad apie  1907 metus viena anglė, turėjusišios veislės šunį, jį parduoti atsisakė net tuomet, kai jai buvo pasiūlyta 32 000 svarų sterlingų suma. Akivaizdu, kad pekino veislės šunys yra iš tiesų ypatingi ir turi ypač turtingą istoriją.