– Kaina, charakteris, Niūfaundlendų veislynai
Niūfaundlendas – tai viena didžiausių ir švelniausiausių šunų veislių pasaulyje. Šie didingai atrodantys milžinai, savo masyviumu primenantys meškus, slepia neįtikėtinai šiltą, meilų ir kantrų charakterį. Jie garsėja kaip „auklės šunys” (angl. „nanny dogs”) dėl savo ypatingos globos vaikams, o jų vandens gelbėjimo sugebėjimai tapo legendiniais – niūfaundlendai išgelbėjo šimtus žmonių nuo skendimo per visą istoriją. Jei ieškote didžiulio, ištikimo ir švelnaus šeimos draugo, kuris myli vandenį ir vaikus, niūfaundlendas gali būti jūsų idealus pasirinkimas.
Niūfaundlendas kilęs iš Kanados – Niūfaundlendo salos, esančios prie Atlanto vandenyno rytinės pakrantės. Ši veislė yra viena iš penkių Kanadoje kilusiųjų šunų veislių, nors tiksli jos kilmė vis dar yra diskusijų objektas.
Egzistuoja kelios teorijos apie niūfaundlendo kilmę:
Vikingų teorija: Pagal legendą, apie 1000 metus vikingų tyrėjas Leifas Eriksonas į Šiaurės Ameriką atvyko su dideliu juodu šunimi, vadinamu „Oolum”, kuris turėjo niūfaundlendui būdingų bruožų.
Europiečių žvejų teorija: Daugelis mokslininkų mano, kad veislė susiformavo XVI-XVII amžiuje, kai europiečiai žvejai (portugalai, baskai, anglai, airiai) atvežė savo šunis į Niūfaundlendą ir jie susikryžmino su vietiniais šunimis. Tikėtina, kad šios veislės kilmėje yra Pirėnų kalnų šunų, Portugalijos vandens šunų ir kitų veislių genų.
Tibeto mastifų teorija: Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad niūfaundlendo protėviai galėjo būti Tibeto mastifai, kurie per tūkstantmečius pasiekė Šiaurės Ameriką per Aziją.
Yra sutariama, kad niūfaundlendo tiesioginis protėvis buvo Šv. Jono vandens šuo (dabar išnykęs). Šis šuo išsivystė Niūfaundlende kaip žvejų padėjėjas. Egzistavo dvi atmainos: didysis Niūfaundlendo šuo, tapęs šiuolaikiniu niūfaundlendu, ir mažasis Niūfaundlendo šuo, arba Šv. Jono šuo, tapęs Labradoro retriveriu.
Niūfaundlendai tapo nepakeičiamais žvejų padėjėjais Kanados pakrantėje. Jų pagrindinės užduotys buvo: traukti žvejybos tinklus iš vandens, pristatyti virvės galą į krantą, gelbėti už borto iškritusius žmones, tempti valtis ir vežimėlius su žuvimi.
1780 metais Niūfaundlendo gubernatorius Ričardas Edvardsas paskelbė įstatymą, ribojantį šunų skaičių iki vieno šuns šeimai, siekiant apsaugoti avių auginimą. Šis įstatymas beveik pražudė veislę. Laimei, kai kurie vietiniai gyventojai nepaisė draudimo, ir veislė išgyveno.
1886 metais Anglijoje buvo įkurtas pirmasis Niūfaundlendo klubas. Veislė išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje XIX amžiuje, ypač po to, kai dailininkas Seras Edvinas Landsiras (Sir Edwin Landseer) nutapė daugybę paveikslų su niūfaundlendais – juodai balti niūfaundlendai iki šiol vadinami „Landseer” jo garbei.
| Charakteristika | Patinas | Patelė |
|---|---|---|
| Ūgis (vidutinis) | 71 cm (28 coliai) | 66 cm (26 coliai) |
| Svoris (vidutinis) | 65-80 kg (143-176 svarai) | 55-65 kg (121-143 svarai) |
| FCI Grupė | 2 (Pinčeriai, šnauceriai, molosai, Šveicarijos kalnų ir piemenų šunys) | |
| FCI Sekcija | 2.2 (Molosų tipo, kalnų tipo) | |
| Kilmė | Kanada | |
| Gyvenimo trukmė | 8-10 metų (iki 11 metų) | |
Pastaba: kai kurie niūfaundlendai gali sverti daugiau nei 90 kg. Didžiausias užregistruotas niūfaundlendas svėrė 120 kg ir buvo daugiau nei 1,8 m ilgio nuo nosies iki uodegos galo!
Niūfaundlendas yra masyvus, galingas darbinis šuo su stipriais raumenimis ir gerai koordinuotais judesiais. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštas, kompaktiškas ir gerai sudėtas. Šie šunys turi didžiulę plaučių talpą, leidžiančią jiems plaukti labai ilgus atstumus.
Galva yra masiška, su plačia kaukole ir šiek tiek išgaubta viršugalve. Skruostai yra gerai išvystyti. Nosies stopelis yra aiškus, bet ne staigus. Snukis yra kvadratinis, giliai ir vidutiniškai trumpas, padengtas trumpu, smulkiu plauku, be raukšlių.
Akys yra palyginti mažos, vidutiniškai giliai įsėstos, plačiai išsidėsčiusios. Spalva – tamsiai ruda juodų ir juodai baltų šunų, šviesesnė ruda leidžiama rudiems šunims. Veido išraiška atspindi veislės gerumą ir švelnumą – tai yra dignifikuota, džiaugsminga ir maloni.
Ausys yra palyginti mažos, trikampės su apvaliais galais, gerai atgal ant galvos šonų ir glaudžiai prigludusios. Kai ausys pritraukiamos į priekį, jos siekia tos pačios pusės akies vidinį kampą.
Kaklas yra stiprus, raumeningas, gerai prisijungęs prie pečių, pakankamai ilgas, kad leistų kilniai laikyti galvą. Per didelis pagurklis yra nepageidautinas. Nugara yra plati ir stipri. Krūtinė yra plati, gili ir erdvi, su gerai išlenktais šonkauliais.
Uodega veikia kaip vairas šuniui plaukiant – ji yra stipri ir plati ties pagrindu. Kai šuo stovi, uodega kabo žemyn, galbūt su nedideliu užlinkimu gale, siekdama iki ar šiek tiek žemiau kulnų.
Vienas įspūdingiausių niūfaundlendo bruožų – plėvėtos letenos. Šios plėvės tarp pirštų padeda jiems efektyviai plaukti ir veikia kaip natūralūs plaukmenys. Letenos yra didelės, proporcingos kūnui, apvalios ir tvirtos, su kompaktiškais pirštais.
Niūfaundlendas turi dvigubą, vandeniui atsparų kailį. Išorinis sluoksnis yra vidutinio ilgio, tiesus arba šiek tiek banguotas, šiurkštus. Pakaušis yra minkštas ir tankus, tankesnis žiemą nei vasarą, bet visada randamas ant strėnų ir krūtinės. Ant galvos, snukio ir ausų plaukai yra trumpi ir smulkūs. Priekinės ir galinės kojos turi plunksnuotumą. Uodega yra visiškai padengta ilgu, tankiu plauku.
Pripažintos spalvos:
Įdomu tai, kad niūfaundlendai plaukia kitaip nei dauguma šunų. Užuot naudoję įprastą „šuns plaukimą”, jie naudoja modifikuotą krūtinės stilių – stumia kojas aukštyn ir žemyn po vandeniu, kas suteikia jiems daugiau galios ir efektyvumo. Tai galima aiškiai matyti, kai jie plaukia skaidriame vandenyje.
„Temperamento švelnumas yra niūfaundlendo skiriamasis bruožas; tai yra svarbiausia viena šios veislės charakteristika” – taip teigia AKC standartas. Ir tai nėra perdėjimas.
Švelnumas ir Meilumas: Nepaisant didžiulio dydžio, niūfaundlendai yra vienos švelniausiausių šunų veislių. Jie yra tikri „meškų apkabintojai” – dideli, pūkuoti ir neįtikėtinai mielai. Jie mėgsta būti šalia savo šeimos ir dažnai bando patogiai įsitaisyti šalia jūsų ant sofos (nors ir užima didžiąją jos dalį!).
Kantrumas su Vaikais: Niūfaundlendai užsitarnavo „auklės šunų” pravardę dėl savo natūralaus instinkto globoti vaikus. Jie yra neįtikėtinai kantrūs, tolerantiški ir atsargūs su mažyliais. Tačiau dėl savo dydžio jie gali netyčia nuversti mažus vaikus, todėl priežiūra vis tiek būtina.
Draugiškumas Visiems: Šie šunys yra draugiški ne tik šeimos nariams, bet ir svečiams, nepažįstamiems žmonėms, kitiems šunims ir net katėms. Jie nėra agresyvūs ar nepasitikintys – greičiau priešingai, jie sveikina nepažįstamuosius su smalsumu ir draugiškumu.
Ramumas ir Stabilumas: Niūfaundlendai yra ramūs ir subalansuoti šunys. Jie nėra hiperaktyvūs ar nervuoti – priešingai, jie mėgsta ramų gyvenimo būdą. Tačiau jie gali būti aktyvūs ir žaismingi, kai to reikia, ypač vandenyje ar žaidžiant su šeima.
Lojalumas ir Apsauginiai Instinktai: Nors niūfaundlendai nėra tipiniai sargybiniai šunys, jie yra labai lojalūs savo šeimai ir instinktyviai ją saugo. Jų didžiulis dydis ir gilus lojimas dažnai pakanka atbaidyti nepageidaujamus lankytojus.
Niūfaundlendo reputacija kaip „auklės šuo” buvo įamžinta J.M. Barrie knygoje ir pjesėje „Piteris Penas”, kur Darling šeimos auklė Nana buvo niūfaundlendė. Nors Disney filme Nana buvo pavaizduota kaip Šv. Bernardo mišinys, Barrie patvirtino, kad originalus personažas buvo paremtas jo paties niūfaundlendu vardu Luath.
Niūfaundlendai yra protingi ir nori įtikti, kas juos daro palyginti lengvai dresiruojamus. Jie geriausiai reaguoja į švelnų vadovavimą ir teigiamą pastiprinimą – šiurkštūs metodai ar bausmės gali juos išgąsdinti ir padaryti užsisklendusiais.
Tačiau jie kartais gali būti šiek tiek lėti reaguoti į komandas – ne dėl proto stokos, bet dėl savo ramaus temperamento. Jie gali atrodyti „apgalvojantys” situaciją prieš veikdami. Ankstyvoji socializacija ir dresūra yra itin svarbios dėl jų didžiulio dydžio – suaugęs niūfaundlendas, kuris šokinėja ant žmonių ar tempia pavadėlį, gali būti sunkiai valdomas.
Nepaisant savo dydžio, niūfaundlendai neturi itin didelių aktyvumo poreikių. Jie yra vidutinio energijos lygio šunys, linkę į ramesnį gyvenimo būdą.
| Amžiaus Grupė | Rekomenduojamas Aktyvumas | Pastabos |
|---|---|---|
| Šuniukai (iki 6 mėn.) | 5 min × amžius mėnesiais, kelis kartus per dieną | Vengti intensyvaus krūvio – augimo plokštelės dar neužsidariusios |
| Paaugliai (6-12 mėn.) | 30 min 2 kartus per dieną | Galima pradėti ilgesnius pasivaikščiojimus, plaukimą |
| Paaugliai (12-18 mėn.) | 30-45 min 2 kartus per dieną | Vis dar saugoti sąnarius, vengti aukšto poveikio |
| Suaugę (18+ mėn.) | 30-60 min per dieną | Idealiai 2 pasivaikščiojimai + plaukimas |
| Senjorai (7+ metai) | 20-30 min švelnaus aktyvumo | Pritaikyti pagal sveikatą ir galimybes |
Plaukimas: Tai idealiausia sporto forma niūfaundlendams. Plaukimas yra mažo poveikio sąnariams, puikiai lavina visą kūną ir atitinka natūralius veislės instinktus. 10-15 minučių plaukimo prilygsta 30 minučių pasivaikščiojimui.
Pasivaikščiojimai: Kasdieniai pasivaikščiojimai yra būtini. Idealiai – du pasivaikščiojimai per dieną po 20-30 minučių. Niūfaundlendai mėgsta „uoslės pasivaikščiojimus” (sniffari), kur gali tyrinėti aplinką savo tempu.
Žaidimai: Aportas, tempimas ir interaktyvūs žaidimai yra puikūs būdai išlaikyti niūfaundlendą aktyvų ir laimingą.
Traukimo darbas (Draft Work): Niūfaundlendai buvo veisiami tempti vežimus, ir daugelis jų vis dar mėgsta šį darbą. NCA (Newfoundland Club of America) organizuoja traukimo testus.
Vandens gelbėjimo treniruotės: Specializuotos treniruotės, kurios lavina natūralius veislės instinktus ir suteikia puikų fizinį bei protinį stimulą.
Karštis: Niūfaundlendai labai blogai pakelia karštį dėl savo tankaus dvigubo kailio. Karštomis dienomis apribokite fizinį aktyvumą, užtikrinkite vėsią vietą ir gausiai vandens. Ženkite riziką šilumos smūgio.
Šuniukų sąnariai: Per daug intensyvus aktyvumas jauniems šuniukams gali pažeisti augimo plokšteles ir sukelti ilgalaikes sąnarių problemas. Vengti šokinėjimo nuo aukštumų ir ilgų bėgimo sesijų.
Pilvo išsipūtimas (bloat): Niūfaundlendai yra rizikos grupėje dėl GDV (skrandžio išsiplėtimo ir pasisukimo). Neleiskite intensyviai sportuoti tuoj prieš ar po maitinimo. Palaukite bent 1-2 valandas.
Niūfaundlendai yra laikomi geriausiais vandens gelbėjimo šunimis pasaulyje. Jų gebėjimai vandenyje yra tiesiog legendiniai.
Newfoundland Club of America organizuoja vandens testus su trimis lygiais:
Italijoje niūfaundlendai oficialiai naudojami pakrančių sargyboje nuo 1989 metų. Italijos vandens gelbėjimo šunų mokykloje jie mokomi šokti iš sraigtasparnių į audringą jūrą ir gelbėti skęstančius žmones. Po metų intensyvių treniruočių jie tampa aktyviais gelbėtojais, galinčiais tempti iki 30 žmonių pripildytą gelbėjimo valtį!
Napoleono gelbėjimas (1815): Kai Napoleonas Bonapartas bėgo iš tremties Elbos saloje, audros bangos išmetė jį už borto. Žvejo niūfaundlendas nėrė į vandenį ir išlaikė Napoleoną virš vandens, kol jis pasiekė saugų krantą.
SS Ethie katastrofa (1919): Kai laivas SS Ethie sudužo prie Niūfaundlendo šiaurinio pusiasalio, šuo vardu Tang nunešė virvę per audringą jūrą į krantą, leisdamas išgelbėti visus 92 keleivius ir įgulą, įskaitant kūdikį pašto maišelyje.
Ann Harvey ir Hairyman (1828): Niūfaundlendas Hairyman padėjo savo šeimininkams išgelbėti daugiau nei 160 airių imigrantų nuo sudužusio laivo Despatch. Ši istorija tapo vaikų knygos „A Star in the Storm” pagrindu.
Boo ir Yuba upė (1995): 10 mėnesių niūfaundlendas Boo, neturėdamas jokio formalaus mokymo, instinktyviai nėrė į Yuba upę Kalifornijoje ir išgelbėjo kurčią vyrą, kuris skendo ieškodamas aukso.
Kaip ir daugelis didelių veislių, niūfaundlendai yra linkę į tam tikras sveikatos problemas. Potencialūs savininkai turėtų būti susipažinę su šiomis rizikomis.
Niūfaundlendai turi vieną aukščiausių klubų displazijos dažnių tarp visų veislių – tyrimai rodo, kad iki 17-25% šios veislės šunų kenčia nuo šios būklės. Klubų displazija pasireiškia, kai klubo sąnarys nesusiformuoja tinkamai, sukeldamas artritą ir skausmą.
Simptomai: šlubumas, sunkumas keltis, atsisakymas lipti laiptais, „zuikiavimas” (galinės kojos juda kartu)
Valdymas: svorio kontrolė, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, sąnarių papildai, sunkiais atvejais – chirurgija (įskaitant viso klubo pakeitimą)
Panašiai kaip klubų displazija, tik alkūnės sąnaryje. Tyrimai rodo apie 22,7% paplitimą tarp niūfaundlendų. Sukelia skausmą, šlubumą ir ilgalaikį artritą.
Subaortinė stenozė (SAS): Tai paveldima širdies liga, būdinga niūfaundlendams. Audinių žiedas susiformuoja po aortos vožtuvu, ribodamas kraujo tekėjimą. Lengvesni atvejai gali būti beveik besimptomiai, bet sunkesni atvejai gali sukelti staigią mirtį. Sunkiai paveikti šuniukai be gydymo gyvena mažiau nei 3 metus.
Dilatacinė kardiomiopatija (DCM): Širdies raumens liga, kuri pažeidžia kairiojo skilvelio gebėjimą pumpuoti kraują. Tyrimai rodo, kad apie 1,3% niūfaundlendų turi šią būklę, o 77% jų taip pat turi prieširdžių virpėjimą.
Simptomai: kosulys, greitas kvėpavimas, nuovargis, apetito sumažėjimas, alpimas
Tai gyvybei pavojinga būklė, kai skrandis prisipildo dujų ir gali pasisukti. GDV yra dažnesnis giliakrūtinėms veislėms kaip niūfaundlendas. Tyrimai rodo, kad 10% niūfaundlendų mirčių yra dėl GDV (palyginti su 2,5% vidutiniu šunų rodikliu).
Simptomai: išsipūtęs pilvas, nerimas, vėmimo bandymai be rezultato, padidėjęs seilėtekis
SVARBU: Tai yra veterinarinė ekstrinė padėtis! Jei įtariate GDV, nedelsdami vežkite šunį pas veterinarą. Kuo ilgiau laukiama, tuo didesnė mirties rizika.
Prevencija: maitinti mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną, neleisti sportuoti prieš/po maitinimo, apsvarstyti profilaktinę gastropeksiją (skrandžio pritvirtinimą) kastracijios/sterilizacijos metu
Niūfaundlendai turi aukščiausią kryžminio raiščio deficito dažnį – 8,9% (palyginti su 2,55% vidutiniu). Šis raištis stabilizuoja kelio sąnarį, ir jo plyšimas sukelia staigų šlubumą.
Tai agresyvi kaulų vėžio forma, kuri dažniau pasireiškia didelėms veislėms. Dažniausiai pažeidžia kojų kaulus. Simptomai apima šlubumą ir patinimą. Gydymas dažnai apima amputaciją ir chemoterapiją.
Genetinė būklė, sukelianti šlapimo akmenų susidarymą. Niūfaundlendai turi specifinę šios ligos formą. Simptomai: skausmingas šlapinimasis, kraujas šlapime, dažnas šlapinimasis.
Sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba. Simptomai: nuovargis, svorio padidėjimas, šalčio netoleravimas, odos problemos, plaukų slinkimas.
Deja, niūfaundlendai gyvena trumpiau nei daugelis mažesnių veislių – tai būdinga milžiniškoms veislėms. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 8-10 metų, nors gerai prižiūrimi šunys gali gyventi iki 11-12 metų.
2024 metų JK tyrimas nustatė medianinę gyvenimo trukmę 11 metų (palyginti su 12,7 metų grynaveislių vidurkiu). Ankstesni tyrimai rodė mediana 9,9-10 metų.
Niūfaundlendo dvigubas kailis reikalauja nuolatinės priežiūros. Tai nėra hipoalerginiai šunys – jie šeriausi visus metus ir intensyviai „išpučia” kailį pavasarį ir rudenį.
Šukavimas: Rekomenduojama šukuoti bent 2-3 kartus per savaitę, o idealiai – kasdien. Intensyvaus slinkimo sezonu kasdieninis šukavimas yra būtinas. Naudokite šepetį su metaliniais dantukais (pin brush), slikerį ir pakaušio grėblį (undercoat rake).
Maudymas: Kas 6-8 savaites arba pagal poreikį. Naudokite kokybišką šunų šampūną. SVARBU: Prieš maudant visada iššukuokite – šlapi susivėlimai tik pablogėja.
AR GALIMA KIRPTI? Niūfaundlendo NEGALIMA skutti ar trumpai kirpti! Jų dvigubas kailis reguliuoja kūno temperatūrą – apsaugo nuo šalčio žiemą IR nuo karščio vasarą. Nuskustam šuniui gresia saulės nudegimai ir šilumos smūgis. Galima tik lengvai tvarkyti plaukus aplink letenas, ausis ir “kelnes”.
Niūfaundlendai yra žinomi seilėtojai. Jie turi laisvus lūpų kampus, kurie nesulaiko seilių, ypač po gėrimo, valgymo ar aktyvumo. Daugelis savininkų laiko rankšluostį po ranka nuvalyti seilėms. Kai kurie net naudoja „seilinukus” – specialius apykaklius, apsaugančius krūtinės plaukus nuo seilių.
| Procedūra | Dažnumas | Pastabos |
|---|---|---|
| Nagų kirpimas | Kas 4-6 savaites | Svarbu didelėms veislėms – ilgi nagai gali pažeisti sąnarius |
| Ausų valymas | Kas savaitę | Nuleistos ausys turi tendenciją kaupti drėgmę – infekcijų prevencija |
| Dantų valymas | 2-3 kartus per savaitę (idealiai kasdien) | Naudokite šunims skirtą dantų pastą |
| Akių patikrinimas | Kasdien | Nuvalykite išskyras, stebėkite raudonumą |
| Profesionalus grūmingas | Kas 8-12 savaičių | Neprivaloma, bet rekomenduojama |
Niūfaundlendai yra dideli šunys su dideliais apetitais, bet mityba turi būti atidžiai kontroliuojama.
Suaugęs niūfaundlendas suvalgys apie 4-5 puodelius (maždaug 400-600 g) aukštos kokybės sausų granulių per dieną, priklausomai nuo aktyvumo lygio, amžiaus ir metabolizmo. Šuniukai ir paaugliai valgo daugiau proporcingai savo svoriui dėl intensyvaus augimo.
Idealus svoris: patinai 65-80 kg, patelės 55-65 kg. Turėtumėte lengvai pajusti šonkaulius, bet jų nematyti. Matoma „liemens” linija žiūrint iš viršaus. Perteklinis svoris labai padidina sąnarių problemų ir širdies ligų riziką.
| Šaltinis | Kaina | Pastabos |
|---|---|---|
| FCI veisėjai Lietuvoje/Europoje | 1 200 – 2 500 EUR | Su kilmės dokumentais, sveikatos tyrimais |
| Parodų/veislinės kokybės | 2 500 – 5 000 EUR | Čempionų linijos, parodos potencialas |
| JAV veisėjai | 1 500 – 3 500 USD | Parodos kokybė: iki 6 000 USD |
| JK veisėjai | 1 500 – 2 500 GBP | KC registruoti |
| Gelbėjimo organizacijos | 300 – 700 EUR | Suaugę šunys, dažnai sterilizuoti/kastruoti |
Niūfaundlendas yra brangi veislė turėti – viskas kainuoja daugiau dėl jų dydžio:
Metinės išlaidos gali siekti 2 000-4 000 EUR, o veterinarinės išlaidos gali žymiai išaugti sergant širdies ligomis, sąnarių problemomis ar kitomis būklėmis.
Lordas Baironas (Lord Byron): Didysis anglų poetas turėjo mylimą niūfaundlendą vardu Boatswain. Kai Boatswain mirė 1808 m., Baironas parašė garsųjį „Epitafą šuniui” ir pastatė jam paminklą Newstead Abbey – šis paminklas yra didesnis nei paties Bairono kapas!
Meriwether Lewis ir William Clark: Jų garsiojoje ekspedicijoje per Ameriką (1804-1806) dalyvavo niūfaundlendas vardu Seaman. Šuo buvo nupirktas už 20 dolerių ir tapo neįkainojamu ekspedicijos nariu – saugojo stovyklą, medžiojo ir net nugindavo buivolus bei meškus. Dabar Seaman yra įamžintas daugelyje Lewis ir Clark paminklų visoje Amerikoje.
JAV Prezidentai:
Emily Dickinson: Amerikiečių poetė turėjo rudą niūfaundlendą vardu Carlo – jos vienintelį gyvūną draugą. Ji sakė, kad labiau mėgsta šuns draugiją nei žmonių.
Robert F. Kennedy: Turėjo niūfaundlendą vardu Brumus
Senator George McGovern: Jo niūfaundlendė Ursa išgyveno 14 metų
Humphrey Bogart: Turėjo juodą niūfaundlendą vardu Cappy
Napoleon the Wonder Dog: Garsiausias cirko šuo XIX amžiaus Anglijoje. Priklausė G. Van Hare’s Magic Circus ir šoko, lenktyniavo, atlikinėjo triukus. Svėrė beveik 90 kg ir mirė 12 metų amžiaus (1868).
Rigel: Priklausė Titanic laivo pirmajam karininkui William McMaster Murdoch. Kai laivas nuskendo, Rigel plaukė aplink gelbėjimo valtį ir ėmė loti, kai valtis atsidūrė po gelbėjimo laivo Carpathia priekiu – taip išgelbėjo visus valtyje nuo susidūrimo.
Gander (Seržantas Gander): II Pasaulinio karo metu buvo Royal Rifles of Canada maskotu. Žuvo Hong Konge, kai paėmė granatą ir nunešė ją toliau nuo sužeistų kareivių, taip išgelbėdamas jų gyvybes. 2000 m. jam buvo suteiktas Dickin medalas – „gyvūnų Viktorijos kryžius”.
„Piteris Penas” (J.M. Barrie): Nana, Darling šeimos auklė-šuo, buvo niūfaundlendė, paremta autoriaus paties šunimi Luath.
Dailininkas Sir Edwin Landseer: XIX a. anglų dailininkas nutapė tiek daug niūfaundlendų, kad juodai balti niūfaundlendai iki šiol vadinami „Landseer” jo garbei. Jo garsiausios drobės: „A Distinguished Member of the Humane Society”, „Saved”, „Lion”.
Prieš įsigydami niūfaundlendą, sąžiningai atsakykite į šiuos klausimus:
Jei atsakėte „taip” į visus klausimus – niūfaundlendas gali būti jūsų idealus draugas!
Niūfaundlendas yra išskirtinė veislė – didžiulis fiziniu dydžiu, bet dar didesnis savo širdimi. Šie „švelnūs milžinai” yra vieni geriausių šeimos šunų pasaulyje, žinomi dėl savo neįtikėtino švelnumo su vaikais, vandens gelbėjimo sugebėjimų ir ištikimybės šeimai.
Tačiau niūfaundlendas nėra šuo visiems. Jų didžiulis dydis, gausus slinkimas, seilėjimas ir sveikatos problemos reikalauja pasiruošusio ir atsidavusio šeimininko. Jei turite erdvės, laiko, finansinių išteklių ir galite toleruoti šiek tiek „netvarkos” – niūfaundlendas atlygins jums begaline meile, ištikimybe ir pačiu švelniausiu charakteriu, kokį tik galima įsivaizduoti.
Kaip rašė Lordas Baironas apie savo niūfaundlendą Boatswain: „Čia palaidotas tas, kuris turėjo grožį be tuštybės, jėgą be įžūlumo, drąsą be žiaurumo ir visas žmogaus dorybes be jo ydų.”
Straipsnis atnaujintas: 2025 m. gruodis
Loading...