Bordo dogų veislynai
Bordo dogas yra viena prieštaringiausių veislių, kadangi taip vadinami originalai bordo dogai, turi tokių savybių, kurios gali tapti itin kietu riešutėliu net visko mačiusiems šunų augintojams, kadangi tai yra itin stipraus, nuožmaus charakterio šunys, nebijantys jokių pavojų ir turintys labai didelę drąsą, tuo tarpu šiuo metu veislynuose galima įsigyti bordo dogų, kurie, gerokai yra nutolę nuo originalo. Kita vertus, reikia pabrėžti, kad egzistuoja ir geroji pusė – nors šuo, įsigytas veislyne, nebepasižymės originaliomis charakterio savybėmis, jis turės daug kitų teigiamų savybių, kurios pradžiugins šeimininką ir jo šeimos narius: šiuolaikiniai bordo dogai, veisiami veislynuose, yra draugiški, mėgsta leisti laiką su žmonėmis bei mažamečiais, yra linkę krėsti pokštus ir išdaigas. Puiki žinia ta, kad šiuolaikiniai veisimo procesai pakeitė šių šunų charakterį ir būdą, tačiau nesutrumpino bordo dogų gyvenimo trukmės, mat šios veislės šuneliai ir taip gyvena neilgai – tik apie 8 – erius metus (tuo atveju, jei jie tinkamai yra prižiūrimi).
Tačiau tam tikrus prieštaravimus gali kelti sprendimas įsigyti šios veislės šunį (atsižvelgiant į pakitusias charakterio savybes), bet ir labai daug jų siejama šios šunų veislės atsiradimu. Hipotezių, apie bordo dogų atsiradimą yra daug, tačiau oficialiai nepatvirtinama nei viena versija. Vieni šaltiniai teigia, kad šie šunys neva galėjo atsirasti iš Romėnų bei Graikų molosų; antri – kad iš Ispanijos šunų, tuo tarpu trečias šaltinis tvirtina, kad šių šunų protėviai yra į Europą kadaise atgabenti mastifai. Vis dėlto, vieningai yra sutariama dėl vieno; tai – ypač sena šunų veislė. Per savo ilgą istoriją šios veislės šunys turėjo iš labai daug paskirčių: jei dabartiniai bordo dogai maloniai nustebins savo draugija bei polinkiu į smagius žaidimus, tai pirmieji šios veislės atstovai buvo karinės paskirties šunys; vėliau tapo aviganiais, dar vėliau – šunų gladiatorių kovų bei bulių kautynių dalyviais, dar vėliau – asmens sargybiniais bei galvijų prižiūrėtojais. Svarbi detalė: tūkstančiais šios veilės šunų buvo išžudyti Prancūzijos revoliucijos metu, kuomet gynė savo šeimininkus – dvarininkus bei jiems priklausančias valdas. Pasibaigus revoliucijai, bordo dogų ženkliai sumažėjo, tad galima tik pasidžiaugti,kad šios veilės gerbėjai ėmė kur kas sparčiau veisti bordo dogus, mat veislė jau buvo ant išnykimo ribos.
Šios veilės šuniukus yra labai sunku veisti dėl kelių priežasčių: visų pirma todėl, kad mažyliai turi labai dideles galvas, todėl jiems gimti natūraliu būdų yra sudėtinga – kur kas dažniau pasirenkamas Cezario pjūvis, tačiau tai labai apsunkina veisėjų kasdienybę. Dar labiau ją apsunkina ir dar viena detalė: šios veislės patelės turi labai plačias krūtines, tad maitindamos savo mažylius neretai juos tiesiog sutraiško. Būtent dėl šios priežasties veisėjams turi nuolat stebėti mamas su mažyliais.