Kaip pasirinkti šuns ar katės veislę: klausimai prieš ieškant veislyno

Apie veislę

Veislę rinkitės pagal savo gyvenimą, o ne pagal nuotrauką: kiek laiko kasdien galėsite skirti judėjimui ir kailio priežiūrai, kokio dydžio gyvūnui tinka jūsų būstas, ar kas nors šeimoje alergiškas ir kokias išlaidas galėsite prisiimti daugeliui metų. Mokslinių įrodymų, kad kuri nors šunų ar kačių veislė tinka alergiškiems, nėra. Atsakę į šiuos klausimus, ieškokite veislyno ir jį patikrinkite.

Kiek laiko ir jėgų turite kasdien

VMVT pabrėžia, kad prieš įsigyjant augintinį būtina įvertinti savo galimybes: ar turėsite pakankamai laiko, finansinių išteklių ir ar jūsų gyvenimo būdas atitiks gyvūno poreikius. Aplinkos ministerija primena, kad gyvūnui kasdien reikia skirti pakankamai laiko pasivaikščiojimams, žaidimams ir socializacijai su kitais gyvūnais bei žmonėmis, ir pataria iš anksto apgalvoti, kas bus su gyvūnu, kai norėsite išvykti atostogų.

Veislės labai skiriasi tuo, kiek judėjimo ir užsiėmimų joms reikia. Pavyzdžiui, belgų aviganiai, vengrų trumpaplaukės vižlos ir lietuvių skalikai skirti aktyviems žmonėms, kurie kasdien duos šuniui daug judėjimo ir darbo. Niufaundlendams judėjimo reikia mažiau, tačiau jų kailį reikia prižiūrėti kasdien. Kiek tiksliai judėjimo reikia konkrečiai veislei, rasite jos aprašyme.

Katės taip pat skiriasi. Tailando katė stipriai prisiriša prie žmonių, todėl labiau tinka šeimai, kuri dažnai būna namuose, o Bombėjaus katė netiks ieškantiems savarankiškos, vienatvę mėgstančios katės.

Dydis ir būstas

Didelio šuns reikia ne tik daugiau vietos: jį reikia ir suvaldyti, pavyzdžiui, kai jis tempia pavadėlį ar šoka ant žmonių. Vokiečių dogų ir leonbergerių aprašymuose rašome, kad jie tinka turintiems erdvų namą ir galintiems kasdien ilgai judėti su šunimi.

Mažesnės veislės, pavyzdžiui, lasos apsai, pekinai ar Vakarų Škotijos baltieji terjerai, gali gyventi ir bute, tačiau ir joms reikia kasdienių pasivaikščiojimų bei kailio priežiūros. Pudelius galima rinktis pagal dydį: jų yra keturių dydžių, nuo toipudelio iki didžiojo pudelio. Gyvenant bute verta paklausti veisėjo ir apie tai, kaip konkrečios veislės šunys pakelia vienatvę ir kiek jie linkę loti.

Kailio priežiūra

Ilgaplaukius gyvūnus reikia šukuoti dažnai. Persų katės aprašyme rašome, kad ji tinka namams, kuriuose kas nors kasdien šukuos ilgą kailį ir valys akis, o samojedų ir pekinų kailį taip pat reikia šukuoti kasdien. Pudelių garbanotą kailį reikia ne tik šukuoti, bet ir reguliariai kirpti, todėl prie laiko prisideda ir kirpėjo paslaugos.

Kailio ilgis nėra vienintelis dalykas: nagų kirpimui, ausų ir dantų priežiūrai laiko reikės bet kuriam šuniui ar katei.

Alergija: ką rodo tyrimai

Dažnai klausiama, kuri veislė tinka alergiškiems. 2024 m. žurnale „Allergologie select“ paskelbtoje mokslinių tyrimų apžvalgoje nurodoma, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog egzistuotų alergiškiems tinkanti kačių ar šunų veislė: net beplaukės sfinksų veislės katės gamina pagrindinį kačių alergeną Fel d 1. Apžvalgos autoriai pažymi ir tai, kad alergenų kiekis labai skiriasi tarp atskirų gyvūnų.

2012 m. paskelbtame tyrime vadinamųjų „alergiškiems tinkančių“ šunų, pavyzdžiui, pudelių ir labradūdlių, plaukų ir kailio mėginiuose rasta daugiau pagrindinio šunų alergeno Can f 1 nei kitų šunų. Namų ore alergeno kiekis tarp veislių nesiskyrė. Dėl šių priežasčių ir Sibiro katės aprašyme rašome, kad jos tinkamumo alergiškiems užtikrinti negalima.

Jei kas nors šeimoje alergiškas, prieš renkantis veislę pasitarkite su gydytoju alergologu, o prieš sprendimą kelis kartus pabūkite su konkrečiu gyvūnu ar jo tėvais.

Sveikata ir veislės požymiai

Kai kurie veislių požymiai susiję su sveikatos rizika. 2015 m. paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo 700 įvairių veislių šunų, nustatyta, kad brachicefalinio obstrukcinio kvėpavimo takų sindromo rizika smarkiai didėja trumpėjant snukiui, o sindromas pasireiškė tik tiems šunims, kurių snukis buvo trumpesnis nei pusė kaukolės ilgio. Autoriai pataria veisėjams ir pirkėjams šią riziką įvertinti renkantis šunį. Tai aktualu, pavyzdžiui, renkantis prancūzų buldogą ar mopsą.

Daugeliui veislių LKD veisimo nuostatų prieduose nustatyti privalomi tėvų tyrimai, pavyzdžiui, klubo ar alkūnės sąnarių displazijos ar akių tyrimai. Kokių tyrimų reikia konkrečiai veislei, rasite jos aprašymo skyriuje apie sveikatą, o veisėjo paprašykite abiejų tėvų tyrimų rezultatų. Katėms klausimai panašūs: pavyzdžiui, ragdolų aprašyme patariame paprašyti kačiuko tėvų HCM tyrimo rezultatų.

Kokias išlaidas įvertinti

Kainų šiame straipsnyje nenurodome: jos priklauso nuo veislės, gyvūno dydžio, sveikatos ir jūsų pasirinkimų. Aplinkos ministerija pataria iš anksto įvertinti, ar turėsite pakankamai pinigų ėdalui, guoliui, aplinkos praturtinimo priemonėms, profilaktinėms veterinarinėms priemonėms ir skubiai veterinarinei pagalbai. Prie šių išlaidų verta pridėti tas, kurios priklauso nuo veislės:

• Kailio priežiūra. Kirpimas ir priemonės, ypač pudeliams ir ilgaplaukėms veislėms.
• Dydis. Dideliam šuniui reikia daugiau ėdalo ir didesnių priemonių.
• Dresūra ir užsiėmimai. Ypač aktyvioms ir darbinėms veislėms.
• Priežiūra jums išvykus. Jei gyvūnas negalės keliauti kartu, kas juo pasirūpins.
• Sveikatos tyrimai ir gydymas. Ypač jei veislei būdingos tam tikros ligos.

Jei turime patikrintą šuniuko ar kačiuko kainą, veislės aprašyme ją nurodome su data.

Kai kurioms šunų veislėms taikomi teisės reikalavimai

Prieš renkantis šunį verta patikrinti, ar veislė nėra įrašyta į sąrašą, kuriam taikomi papildomi reikalavimai. Lietuvoje amerikiečių pitbulterjeras įrašytas į Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą kaip kovinė veislė, o dar aštuonios veislės, pavyzdžiui, amerikiečių Stafordšyro terjeras, – kaip pavojingos (VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. B1-5). Koviniai šunys ir kovinių bei pavojingų šunų mišrūnai Lietuvoje draudžiami (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 str. 1 d.). Norint pavojingos veislės šunį įsigyti, laikyti, veisti ar parduoti, reikia savivaldybės leidimo (8 str. 3 d.). Pavojingų veislių šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama (8 str. 10 d.). Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Šuniukas be dokumentų: kokia rizika ir ką patikrinti“.

Veislinis ar mišrūnas, veislynas ar prieglauda

Jei norite būtent tam tikros veislės gyvūno, rinkitės tokį, kuris turi kilmės liudijimą. Liudijime įrašyti šuniuko tėvai ir protėviai, todėl tik jis patvirtina, kad šuniukas yra tos veislės, kuria parduodamas. Kačių kilmės dokumentus išduoda felinologų klubai.

Jei veislė jums nėra svarbiausia, pagalvokite ir apie prieglaudą. VMVT kviečia, jei sprendimas auginti gyvūną tvirtas ir suderintas su visais šeimos nariais, apsvarstyti galimybę suteikti namus gyvūnui iš prieglaudos. Aplinkos ministerija nurodo, kad gyvūnų globėjai padės apsispręsti ir patars dėl konkretaus gyvūno elgesio bei priežiūros, o globėjo registraciją galima patikrinti VMVT tinklalapyje.

Kai veislę jau pasirinkote

Pasidomėkite veislės klubu: pagal LKD, verta išsiaiškinti, kokiame LKD klube veislynas registruotas, ir prireikus kreiptis į klubą papildomos informacijos. LKD pataria nuvykti į patį veislyną, pamatyti visą vadą ir motiną ir susipažinti su šuniukų laikymo sąlygomis.

Veislynų galite ieškoti dunis.lt veislynų kataloge, tačiau kiekvieną veislyną patikrinkite patys. Kaip tai padaryti, aprašėme straipsnyje „Kaip patikrinti veislyną: mikroschema, VMVT numeris ir dokumentai“, o įspėjamuosius ženklus – straipsnyje „Kaip atpažinti nesąžiningą gyvūno pardavimo skelbimą internete“. Ką tikriname kataloge ir ko ne, rasite puslapyje Kaip tikriname veislynus. Kai gyvūną parsivešite, pravers straipsnis „Pirmosios savaitės su šuniuku ar kačiuku: ką paruošti ir ką sutvarkyti“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar yra šunų ar kačių veislių, kurios nesukelia alergijos?

Mokslinių įrodymų, kad tokių veislių yra, nėra. Alergenų kiekis labai skiriasi tarp atskirų gyvūnų, todėl prieš sprendimą pasitarkite su gydytoju alergologu ir pabūkite su konkrečiu gyvūnu.

Kokia šunų veislė tinka butui?

Vienos tinkamos veislės nėra: svarbu ne tik dydis, bet ir tai, kiek šuniui reikia judėjimo ir kaip jis pakelia vienatvę. Mažesnės veislės, pavyzdžiui, lasos apsai ar pekinai, gali gyventi bute, jei jas kasdien vedžiosite ir prižiūrėsite jų kailį.

Ar dunis.lt rekomenduoja konkrečias veisles?

Ne. Veislių nereitinguojame ir nė vienos nerekomenduojame kaip tinkamesnės už kitas. Veislių aprašymuose pateikiame šaltiniais pagrįstus faktus apie dydį, būdą, priežiūrą ir sveikatą, kad galėtumėte palyginti ir nuspręsti patys.

Kiek kainuoja išlaikyti šunį ar katę?

Bendros sumos nenurodome, nes ji labai priklauso nuo veislės, dydžio ir sveikatos. Įvertinkite ėdalo, veterinarijos paslaugų, kailio priežiūros, dresūros ir priežiūros jums išvykus išlaidas visam gyvūno gyvenimui, kuris, kaip primena VMVT, dažnai trunka 10–20 metų.

Ką daryti, jei negaliu apsispręsti tarp kelių veislių?

Perskaitykite jų aprašymus ir palyginkite judėjimo, kailio priežiūros ir sveikatos skyrius. Pasikalbėkite su keliais veisėjais ir veislės klubu, o jei galite, susipažinkite su suaugusiais tos veislės gyvūnais, pavyzdžiui, parodoje.

Šaltiniai

• Gyvūnas – ne dovana: neapgalvoti sprendimai pildo prieglaudas. VMVT, 2025-12-19. https://vmvt.lrv.lt/lt/visuomenei/naujienos/gyvunas-ne-dovana-neapgalvoti-sprendimai-pildo-prieglaudas-Ryj/ (žiūrėta 2026-11-11)
• Apsaugokime gyvūnus nuo šventinių pavojų: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių. Aplinkos ministerija, 2025-12-10. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/apsaugokime-gyvunus-nuo-sventiniu-pavoju-atsisakykime-fejerverku-ir-neskubekime-dovanoti-augintiniu-CRT7/ (žiūrėta 2026-11-11)
• Gyvūnų gerovė Lietuvoje: kas atsakingas, kaip užtikrinama ir ką svarbu žinoti. Aplinkos ministerija, 2025-07-22. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/gyvunu-gerove-lietuvoje-kas-atsakingas-kaip-uztikrinama-ir-ka-svarbu-zinoti-2tkp/ (žiūrėta 2026-11-11)
• Hilger C., Janssen-Weets B., Swiontek K. Hypoallergenic animals: A promise of hope for allergic patients? Allergologie select, 2024, 8: 64–69. https://doi.org/10.5414/alx02454e (žiūrėta 2026-11-11)
• Vredegoor D. W., Willemse T., Chapman M. D., Heederik D. J., Krop E. J. Can f 1 levels in hair and homes of different dog breeds: lack of evidence to describe any dog breed as hypoallergenic. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 2012, 130(4): 904–909. https://doi.org/10.1016/j.jaci.2012.05.013 (žiūrėta 2026-11-11)
• Packer R. M., Hendricks A., Tivers M. S., Burn C. C. Impact of facial conformation on canine health: brachycephalic obstructive airway syndrome. PLoS One, 2015, 10(10): e0137496. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0137496 (žiūrėta 2026-11-11)
• Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Nr. VIII-500 (suvestinė redakcija 2024-11-01–2026-12-31), 8 str. e-TAR. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491/asr (žiūrėta 2026-10-12)
• VMVT direktoriaus 2013-01-09 įsakymas Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“. e-TAR. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0181B55D0111 (žiūrėta 2026-11-06)
• Noriu šuns. Lietuvos kinologų draugija. https://kinologija.lt/noriu-suns/ (žiūrėta 2026-11-11)
• LKD veisimo nuostatų priedai 2026. Lietuvos kinologų draugija. https://kinologija.lt/media/file/Dokumentai/Reglamentai/LKD%20veisimo%20nuostatu%CC%A8%20priedai%202026.pdf (žiūrėta 2026-11-10)