Vokiečių dogai: charakteris ir priežiūra

Kas yra vokiečių dogas?

Vokiečių dogas (vok. Deutsche Dogge, angl. Great Dane) – Vokietijos kilmės FCI veislė Nr. 235, priskiriama 2 grupės molosų sekcijai, mastifų tipui; darbinių savybių bandymas veislei netaikomas. FCI ją galutinai pripažino 1961 m. lapkričio 18 d. Angliškas pavadinimas klaidina: britų The Royal Kennel Club (RKC) pabrėžia, kad, nepaisant pavadinimo, veislės šaknys Vokietijoje. Standartas dogą vadina „Apolonu tarp visų veislių“.

Galiojanti standarto redakcija paskelbta 2024 m. rugpjūčio 21 d. Joje paryškinti naujausi pakeitimai, tarp jų – merle spalva (pilka su juodomis dėmėmis) antroje spalvų grupėje ir diskvalifikuojanti yda „akli ar kurti dogai“. Todėl senesni aprašymai gali neatitikti dabartinio standarto.

Kilmė: nuo šernų medžioklės iki šeimos šuns

Pagal FCI standartą dogo pirmtakai – senieji vokiški „Bullenbeisser“ tipo šunys ir šernų medžioklės šunys, buvę tarpinis tipas tarp stipraus angliško mastifo ir greito kurto. Žodis „Dogge“ iš pradžių reiškė tiesiog didelį, galingą šunį, o ne konkrečią veislę, ir tokie šunys buvo skirstomi pagal spalvą bei dydį.

1878 m. Berlyne septynių veisėjų ir teisėjų komitetas nusprendė visas šias atmainas vadinti „Deutsche Doggen“, o 1880 m. Berlyno parodoje patvirtintas pirmasis standartas. Nuo 1888 m. jį prižiūri Vokietijos dogų klubas. RKC priduria, kad dogo protėviai buvo sunkesni ir medžiodavo šernus gaujomis, o dabartinis dogas aukštesnis ir elegantiškesnis, nors medžioklės instinktas jame išliko.

Dydis ir išvaizda

Standartas aprašo didelį, galingą, gerai sudėtą šunį, kurio išvaizdoje dera jėga ir elegancija, o lytys aiškiai skiriasi. Patinai beveik kvadratinio formato, kalės gali būti kiek ilgesnės. Standartas nurodo tik ūgio ribas, svorio jame nėra, todėl patikimo svorio skaičiaus nepateikiame.

Žemiau minimalaus ūgio esantis šuo diskvalifikuojamas. Galva ilga, siaura ir išraiškinga, snukis gilus, kuo stačiakampiškesnis, sąkandis žirklinis. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, kuo tamsesnės. Uodega siekia kulną, ramybėje nukarusi natūraliu lanku. Kailis labai trumpas, tankus, lygus ir blizgus, be pavilnės.

Spalvos pagal FCI ir LKD

Pagal FCI standartą dogai veisiami trimis atskiromis spalvų grupėmis: 1) rusvi ir tigriniai; 2) arlekinai (balti su juodomis dėmėmis), merle (pilki su juodomis dėmėmis) ir juodi, įskaitant vadinamuosius mantelinius, kurių snukis, krūtinė, kojos ir uodegos galas balti; 3) mėlyni. Rusviems ir tigriniams pageidaujama juoda kaukė.

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) veisimo nuostatų priede spalvos įvardytos kitaip: rusva, tigrinė, juoda, marmurinė ir pilka. Marmuriniu ten vadinamas genetiškai juodas šuo su išplitusia balta spalva, kurią lemia arlekino ir merle genai. Pilka LKD vadina susilpnintą juodą spalvą; atskiros mėlynos spalvos LKD sąraše nėra, todėl LKD „pilka“ greičiausiai atitinka FCI mėlyną, o ne merle. LKD nurodo, kurias spalvas galima kergti tarpusavyje, pavyzdžiui, marmurinius tik su juodais. RKC merle laiko standartui neatitinkančia spalva, o FCI standarte ji yra.

Kodėl negalima kergti dviejų merle šunų?

LKD draudžia kergti tarpusavyje du bet kurios veislės marmurinės spalvos šunis, nes maždaug ketvirtadalis palikuonių gautų dvi geno kopijas, o tai gali lemti mirtinus ar kitus sveikatos defektus, pavyzdžiui, kurtumą. 2009 m. žurnale „Journal of Veterinary Internal Medicine“ paskelbtame 153 įvairių veislių merle šunų tyrime tarp šunų su viena geno kopija kurčių viena ausimi buvo 2,7 %, abiem – 0,9 %. Tarp šunų su dviem kopijomis kurčių viena ausimi buvo 10 %, abiem – 15 %.

FCI standartas aklus ar kurčius dogus diskvalifikuoja, kaip ir baltus dogus be juodų dėmių. Jei siūlomas visiškai ar beveik baltas šuniukas, paklauskite, kokios spalvos yra abu tėvai ir ar tikrinta šuniuko klausa.

Ausys ir uodega: standartas ir įstatymas

Galiojantis FCI standartas aprašo natūraliai nukarusias, aukštai įstatytas vidutinio dydžio ausis, o nukirpta uodega laikoma sunkia yda. Taigi standartas kupiravimo nereikalauja, o natūralios ausys atitinka veislės aprašą. Stačios, smailios dogo ausys yra ne veislės požymis, o operacijos rezultatas.

Lietuvoje kosmetinis šunų ausų ar uodegų trumpinimas (kupiravimas) draudžiamas: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas tokias procedūras, atliekamas gyvūno išvaizdai pakeisti, laiko žiauriu elgesiu su gyvūnu (4 str. 2 d. 9 p.). Išimtis – procedūra, kurią dėl gyvūno sveikatos atlieka veterinarijos gydytojas savo rašytiniu sprendimu. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. tokius gyvūnus taip pat draudžiama veisti (10 str. 5 d.), parduoti ar kitaip perleisti (12 str. 5¹ d., išskyrus VMVT reikalavimuose numatytus atvejus) ir rodyti parodose bei kituose renginiuose (19 str. 5 d.). Už žiaurų elgesį su gyvūnu gresia bauda nuo 150 iki 2 000 eurų (ANK 346 str. 16 d.). Jei pardavėjas siūlo kupiruotą šuniuką, tai rimtas įspėjimo ženklas.

Charakteris

FCI standartas dogą apibūdina kaip draugišką, mylintį ir atsidavusį savo šeimininkams. Su svetimais jis gali būti santūrus, tačiau reikalaujama, kad būtų pasitikintis savimi, bebaimis, lengvai valdomas ir paklusnus šeimos šuo, sunkiai išprovokuojamas ir neagresyvus. Standarte pabrėžiama, kad socialiai priimtinas elgesys itin svarbus, o iš baimės kandantys ar lengvai išprovokuojami šunys diskvalifikuojami.

RKC rašo, kad, nepaisant dydžio, dogas gali būti puikus šeimos šuo: drąsus, bet malonus ir ištikimas savo šeimai. Tokio dydžio šuns auklėjimą ir vaikščiojimą su pavadėliu verta pradėti nuo mažens, kol šuniukas dar lengvai suvaldomas.

Kam tinka vokiečių dogas?

RKC dogą laiko itin dideliu šunimi, kuriam reikia daugiau nei dviejų valandų judėjimo per dieną, didelio namo ir didelio kiemo; ar tai miestas, ar kaimas, klubo vertinimu, nesvarbu. Vokiečių dogas Lietuvos pavojingų šunų veislių sąraše nėra, tad laikyti jį bute įstatymas nedraudžia, tačiau dydis ir judėjimo poreikis reikalauja ir vietos, ir laiko.

Tinka

• Turintiems erdvų namą su dideliu, gerai aptvertu kiemu
• Galintiems kasdien ilgai vaikščioti ir užsiimti su šunimi
• Pasiruošusiems didelėms maisto, veterinarijos ir transporto išlaidoms

Netinka

• Gyvenantiems mažame bute
• Tikintiems, kad dogas gyvens tiek pat, kiek vidutinis šuo
• Nenorintiems klausti veisėjo apie tėvų sveikatos tyrimus ir spalvų poravimą

Vokiečių dogas, mastifas ar kiti dogai?

Lietuviškai dogais vadinamos kelios skirtingos veislės, todėl vien žodis „dogas“ skelbime dar nieko nesako. Iš lentelėje palygintų veislių vokiečių dogas aukščiausias: net jo kalių minimalus ūgis didesnis už Bordo ir Argentinos dogų patinų maksimalų. Mastifo standartas ūgio skaičiais nenurodo, o Bordo ir Argentinos dogai gerokai žemesni, bet standartuose jiems nurodytas didelis svoris.

Argentinos dogas yra atskira balta FCI veislė, ir, kitaip nei vokiečių dogas, ji įrašyta į Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą (VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. B1-5). Daugiau apie prancūzų molosą rasite Bordo dogų puslapyje.

Sveikata ir gyvenimo trukmė

RKC nurodo, kad vokiečių dogai gyvena mažiau nei 10 metų. Pagal 2024 m. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtą britų šunų ilgaamžiškumo analizę dogų gyvenimo trukmės mediana buvo 10,6 metų (95 % pasikliautinasis intervalas 10,4–11,0; 864 nugaišę šunys), o mišrūnų – 12 metų. Dogų rizika nugaišti anksčiau buvo apie 1,2 karto didesnė, ir šis skirtumas statistiškai reikšmingas. Tai visų tirtų šunų mediana, ne prognozė konkrečiam šuniui.

• Skrandžio išsiplėtimas ir persisukimas. 2017 m. VetCompass tyrime, kuriame analizuoti 77 088 šunų skubios pagalbos klinikų įrašai, vokiečių dogų šansai gauti šią diagnozę buvo 114,3 karto didesni nei mišrūnų – didžiausi iš visų veislių. Iš visų veislių šunų, atvežtų gyvų, iki išrašymo išgyveno maždaug pusė, o iš operuotų – apie 80 %. Kaip mažinti riziką ir ką daryti, aptarkite su veterinarijos gydytoju iš anksto.
• Širdis. 2012 m. Jungtinėje Karalystėje echokardiografu ištyrus 107 savininkų atvestus dogus, dilatacinės kardiomiopatijos požymių pagal balų sistemą turėjo 35,6 %, o pagal patikslintas normas – 47 %. Tai nebuvo atsitiktinė imtis, tačiau autoriai daro išvadą, kad liga dažnesnė, nei manyta anksčiau, ir greičiausiai paveldima dominantiškai.
• Kaulų vėžys. 2023 m. VetCompass tyrime osteosarkoma per metus nustatyta 0,87 % vokiečių dogų, o jų šansai, palyginti su mišrūnais, buvo 34,24 karto didesni.
• Kaklo stuburas. 2019 m. tyrime kaklo spondilomielopatija vadinama dažna vokiečių dogų liga; 12 dogų stebėsenoje stuburo kanalo susiaurėjimas per maždaug dvejus metus progresavo keturiems.

LKD vokiečių dogams nustato vėlesnį veisimo amžių: kalėms 24, šunims 18 mėnesių. Klubų sąnario displazijos (HD) tyrimas atliekamas nuo 18 mėnesių, tinkami laipsniai – A, B ir C; alkūnių laipsnius 0, 1 ir 2 LKD rekomenduoja. FCI standartas entropiją ir ektropiją laiko diskvalifikuojančiomis ydomis, o pagal bendrąją LKD taisyklę veislių, kurių standartas šias ydas laiko diskvalifikuojančiomis, veisiamiems šunims turi būti atliktas akių tyrimas. RKC rekomenduoja klubų, alkūnių ir akių patikras bei paveldimos dogų miopatijos (IMGD) DNR tyrimą.

Beveik visi šie skaičiai – iš Jungtinės Karalystės, kai kurie iš nedidelių grupių; jie padeda žinoti, ko klausti, bet nėra Lietuvos dogų statistika.

Priežiūra

Trumpą dogo kailį RKC siūlo šukuoti kartą per savaitę; šuo šeriasi. Kailį prižiūrėti nesudėtinga, tačiau daug ką lemia dydis: reikia erdvaus guolio, didesnio automobilio ir daugiau maisto. Standartas kaip ydą mini polinkį apatinei lūpai užsiversti ant apatinių kandžių, todėl prieš perkant verta apžiūrėti šuniuko ir tėvų burną.

Šuniuko judėjimo krūvį ir šėrimą aptarkite su veterinarijos gydytoju. Konkrečių maisto kiekių nepateikiame, nes juos lemia maisto gamintojas, šuns amžius ir svoris.

Kiek kainuoja įsigyti ir išlaikyti?

Patikrintos 2026 m. šuniuko kainos Lietuvoje dar neturime – veislynai kainą dažniausiai nurodo paklausus. Vokiečių dogo kainą paskelbsime, kai turėsime bent trijų veisėjų pastarųjų 12 mėnesių duomenis apie šuniukus su LKD/FCI kilmės dokumentais.

Į išlaidų planą įtraukite daugiau maisto nei vidutinio dydžio šuniui, skiepus, veterinarijos patikras, klubų ir alkūnių rentgeną, didelį guolį ir pakankamai erdvų transportą. Paklauskite savo klinikos, kiek tokio dydžio šuniui kainuoja įprastos procedūros.

Kaip išsirinkti veislyną

Pagal Lietuvos kinologų draugijos „Noriu šuns“ puslapį šuniuką verta rinktis pačiame veislyne, pamačius visą vadą ir motiną, o veisėjo paklausti, kokie tyrimai atlikti abiem tėvams. Vokiečių dogo veisėjui užduokite šiuos klausimus:

1. Tėvų sveikata. Kokie tėvų HD laipsniai, ar tirtos alkūnės, akys ir širdis?
2. Spalvos ir poravimas. Kokios spalvos tėvai ir ar poravimas atitinka LKD spalvų taisykles? Du merle šunys tarpusavyje neturi būti kergiami.
3. Ausys ir uodega. Ar šuniuko ausys ir uodega natūralios? Kupiruotos ausys ar trumpinta uodega yra rimtas įspėjimo ženklas: paprašykite veterinarijos gydytojo rašytinio sprendimo dėl šuniuko sveikatos.
4. Tėvų amžius ir būdas. Ar kalė kergimo metu buvo bent 24 mėnesių, o patinas – bent 18? Kaip tėvai elgiasi su svetimais?
5. Dokumentai ir ženklinimas. Ar kilmės liudijimą išdavė LKD ar kita FCI narė? Šuniukas turi būti paženklintas mikroschema ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Parduodamas šuniuką vartotojui, pardavėjas verslininkas turi iš anksto nurodyti šuniuko mikroschemos numerį, atvedimo datą ar amžių, kilmės šalį ir savo VMVT numerį (patvirtinimo arba registracijos).

Kaip tikriname į katalogą įtraukiamus veislynus, rasite puslapyje Kaip tikriname veislynus.