Šuo ar katė iš veislyno ar iš prieglaudos: kaip apsispręsti

Apie veislę

Nė vienas kelias nėra savaime geresnis. Veislynas tinka, jei jums svarbi konkreti veislė ir norite pamatyti gyvūno tėvus bei jų sveikatos tyrimus. Prieglauda tinka, jei veislė nėra svarbiausia ir norite gyvūno, kurio būdą globėjai jau pažįsta. Abiem atvejais gyvūnas turi būti paženklintas ir įregistruotas, o jį parsivežę per 14 kalendorinių dienų turite pateikti duomenis registrui.

Kaip apsispręsti: keli klausimai sau

Pirmiausia nuspręskite, ar jums svarbi konkreti veislė. Jei ieškote tam tikro dydžio, kailio ar būdo šuns ar katės, rinkitės veislyną ir gyvūną su kilmės liudijimu. Liudijime įrašyti šuniuko tėvai ir protėviai, todėl tik jis patvirtina, kad šuniukas yra tos veislės, kuria parduodamas. Kačių kilmės dokumentus išduoda felinologų klubai. Kaip pasirinkti pačią veislę, aprašėme straipsnyje „Kaip pasirinkti šuns ar katės veislę: klausimai prieš ieškant veislyno“.

Jei veislė jums nėra svarbiausia, pagalvokite apie prieglaudą. VMVT kviečia, jei sprendimas auginti gyvūną tvirtas ir suderintas su visais šeimos nariais, apsvarstyti galimybę suteikti namus gyvūnui iš prieglaudos. Paklauskite globėjų, kokio amžiaus gyvūnų jie turi, ir pagalvokite, ar norite jauniklio, ar suaugusio gyvūno: jauniklį teks daug ko mokyti nuo pradžių, o suaugusio gyvūno būdą globėjai paprastai jau gali apibūdinti.

Kitus klausimus verta užduoti sau bet kuriuo atveju: kiek laiko kasdien galėsite skirti gyvūnui, kas juo rūpinsis jums išvykus ir ar visi šeimos nariai sutinka. Aplinkos ministerija pataria iš anksto apsvarstyti, kaip gyvūno atsiradimas paveiks šeimos gyvenimą ir kas bus atsakingas už jo priežiūrą, socializaciją, mitybą ir sveikatą.

Aplinkos ministerija taip pat pažymi, kad augintinius žmonės įsigyja ne tik iš veisėjų ar prieglaudų, bet ir iš savininkų, kurių šuo ar katė atsivedė jauniklių, nors jie nėra nei veisėjai, nei globėjai. Šiame straipsnyje rašome apie veislynus ir prieglaudas, tačiau ženklinimo ir registravimo reikalavimai galioja visais atvejais.

Jei renkatės veislyną: ką patikrinti

Veisėjai gali parduoti tik savo išveistus kliniškai sveikus ir savarankiškai galinčius maitintis palikuonis, o parduodamas gyvūną veisėjas turi informuoti pirkėją apie jo sveikatą, atliktas veterinarines procedūras ir priežiūros ypatumus (Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams 54 ir 55 p.). Todėl paklauskite veisėjo apie gyvūno sveikatą, atliktas procedūras ir priežiūrą ir paprašykite sveikatos paso su skiepų įrašais.

Daugeliui veislių LKD veisimo nuostatų prieduose nustatyti privalomi tėvų tyrimai, pavyzdžiui, klubo ar alkūnės sąnarių displazijos ar akių tyrimai. Paprašykite abiejų tėvų tyrimų rezultatų. Aplinkos ministerija pataria įsitikinti, kad gyvūnas turi kilmės dokumentus, kuriuose įrašyti atlikti paveldimų ligų tyrimai, ir primena, kad veisėjo registraciją galite patikrinti VMVT tinklalapyje.

LKD pataria nuvykti į patį veislyną, pamatyti visą vadą ir motiną ir susipažinti su šuniukų laikymo sąlygomis. Apsilankę pamatysite, kaip gyvena jaunikliai ir jų motina, ir galėsite užduoti klausimų apie veislę. Iš veisėjo pirktas kačiukas pirmuosius mėnesius praleidžia veislyne, nes kačiukus veisėjai nuo motinos gali atskirti ne jaunesnius kaip 3 mėnesių.

Žingsnis po žingsnio, kaip patikrinti mikroschemą ir veisėjo VMVT numerį, aprašėme straipsnyje „Kaip patikrinti veislyną: mikroschema, VMVT numeris ir dokumentai“, o įspėjamuosius ženklus skelbimuose – straipsnyje „Kaip atpažinti nesąžiningą gyvūno pardavimo skelbimą internete“. Veislynų galite ieškoti dunis.lt veislynų kataloge, o ką jame tikriname ir ko ne, rasite puslapyje Kaip tikriname veislynus.

Jei renkatės prieglaudą: ko paklausti

Aplinkos ministerija nurodo, kad gyvūnų globėjai padės apsispręsti ir patars dėl konkretaus gyvūno elgesio bei priežiūros, o globėjo registraciją galima patikrinti VMVT tinklalapyje. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą gyvūnų globėjai privalo patikrinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę, užtikrinti reikiamą veterinarinę pagalbą ir skiepijimą, o naujiems savininkams suteikti visą reikiamą informaciją apie gyvūną, jo sveikatos būklę, priežiūrą ir gerovės užtikrinimą (15 str. 3 d. 1 ir 4 p.). Pasak ministerijos, iš prieglaudos priglaustas gyvūnas bus skiepytas ir kastruotas; kokios procedūros atliktos konkrečiam gyvūnui, paklauskite globėjų.

Prieš sprendimą verta paklausti globėjų:

• Apie praeitį. Kiek laiko gyvūnas yra pas globėjus ir kas žinoma apie jo ankstesnį gyvenimą.
• Apie būdą. Kaip jis sutaria su vaikais, kitais šunimis ar katėmis ir kaip pakelia vienatvę.
• Apie sveikatą. Kokie skiepai ir procedūros jau atlikti, ar yra sveikatos problemų ir ko gyvūnui reikės toliau. Paprašykite sveikatos paso.
• Apie pažintį. Ar prieš sprendimą galite su gyvūnu susitikti kelis kartus, o su šunimi – ir pasivaikščioti.
• Apie dokumentus. Koks gyvūno mikroschemos numeris ir kaip bus atliktas perdavimas registre.

Kuo daugiau sužinosite iš anksto, tuo lengviau pasiruošite gyvūno atvykimui ir pirmosioms savaitėms namuose.

Teisės reikalavimai abiem atvejais

Pareigos registre nepriklauso nuo to, iš kur gyvūną parsivežate. Šunys, katės ir šeškai Lietuvoje privalo būti paženklinti mikroschemomis ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 str. 2 d.), o neženklintus ir neregistruotus gyvūnus parduoti draudžiama (12 str. 4 d.). Kitam savininkui galima perduoti tik Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną, net jei mikroschema jau įterpta. Ženklinimo ir registravimo pareiga katėms tokia pati kaip šunims.

Gyvūną perdavęs savininkas per 7 kalendorines dienas turi pateikti duomenis apie perdavimą registrui, o naujasis savininkas – per 14 kalendorinių dienų. Duomenis galima pakeisti per veterinarijos gydytoją ar ženklintoją arba, jei perdavimą pradeda ankstesnis savininkas ar laikytojas, per Elektroninius valdžios vartus. Išsamiau apie tai rašome straipsnyje „Šuniuko ženklinimas ir registravimas: ką privalo pardavėjas ir pirkėjas“.

Prieš pasiimdami gyvūną paprašykite mikroschemos numerio ir patikrinkite jį Gyvūnų augintinių registro paieškoje „Augintinio paieška“. Paprašykite nuskaityti mikroschemą skaitytuvu jūsų akivaizdoje ir palyginkite numerį su lipduku, sveikatos pasu ir, jei jis yra, kilmės liudijimu.

Šunų, kačių ir šeškų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti jų vakcinaciją nuo pasiutligės (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 4 d.); vakcinaciją atlieka privatūs veterinarijos gydytojai. Kokie skiepai ir kada reikalingi būtent jūsų gyvūnui, pasitarkite su veterinarijos gydytoju.

Kai gyvūną parsivešite

Pirmosios savaitės panašios, iš kur gyvūnas bebūtų: reikia paruošti namus, perrašyti gyvūną registre ir apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Ką padaryti ir kokia tvarka, aprašėme straipsnyje „Pirmosios savaitės su šuniuku ar kačiuku: ką paruošti ir ką sutvarkyti“. Jei gyvūną parsivešite prieš pat šventes, verta iš anksto apgalvoti ir tai, kaip jis pakels svečius bei fejerverkų triukšmą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar iš prieglaudos paimtą gyvūną reikia perrašyti registre?

Taip. Pareiga ta pati kaip įsigijus gyvūną iš veisėjo: naujasis savininkas registrui duomenis turi pateikti per 14 kalendorinių dienų. Jei nežinote, kaip tai padaryti, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kaip patikrinti, ar gyvūnų globėjas registruotas?

Aplinkos ministerija nurodo, kad globėjo registraciją, kaip ir veisėjo, galima patikrinti VMVT tinklalapyje. Jei duomenų nerandate, paklauskite VMVT el. paštu info@vmvt.lt.

Ar gyvūnas iš veislyno sveikesnis nei iš prieglaudos?

To pasakyti negalima: sveikata priklauso nuo konkretaus gyvūno. Veisėjo paprašykite tėvų tyrimų rezultatų ir sveikatos paso, o globėjų – informacijos apie gyvūno sveikatos būklę ir atliktas procedūras. Abiem atvejais netrukus po parsivežimo apsilankykite pas veterinarijos gydytoją.

Ar dunis.lt pataria rinktis veislyną ar prieglaudą?

Ne. Tai jūsų sprendimas, ir abu keliai gali būti geri. Šiame straipsnyje aprašome, ką patikrinti kiekvienu atveju ir kokios pareigos galioja abiem.

Ar gyvūnas iš privataus asmens taip pat turi būti paženklintas?

Taip. Aplinkos ministerija primena, kad nepaženklinto ir neregistruoto augintinio negalima perduoti, taip pat negalima perduoti gyvūno, kuris tik paženklintas, bet neregistruotas. Tai galioja ir tada, kai gyvūną atiduoda ar parduoda žmogus, kuris nėra nei veisėjas, nei globėjas.

Šaltiniai

• Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Nr. VIII-500 (suvestinė redakcija 2024-11-01–2026-12-31), 7, 12, 15 ir 20 str. e-TAR. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491/asr (žiūrėta 2026-10-12)
• Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės (patvirtintos aplinkos ministro 2024-07-02 įsakymu Nr. D1-222), 6, 26.1 ir 27 p.; 27 p. redakcija nuo 2025-07-01 – įsakymo 2 p. e-TAR. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/db9f0200386811efbdaea558de59136c (žiūrėta 2026-11-11)
• Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams (patvirtinti VMVT direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. B1-508; suvestinė redakcija nuo 2026-05-21), 42, 54 ir 55 p. e-TAR. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A85A25E585F6/asr (žiūrėta 2026-11-11)
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti paženklintas ir registruotas. Aplinkos ministerija, atnaujinta 2026-06-19. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/pries-pasiimdami-kaciuka-ar-suniuka-isitikinkite-jis-turi-buti-pazenklintas-ir-registruotas-hBl8/ (žiūrėta 2026-11-11)
• Gyvūnų gerovė Lietuvoje: kas atsakingas, kaip užtikrinama ir ką svarbu žinoti. Aplinkos ministerija, 2025-07-22. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/gyvunu-gerove-lietuvoje-kas-atsakingas-kaip-uztikrinama-ir-ka-svarbu-zinoti-2tkp/ (žiūrėta 2026-11-11)
• Gyvūnas – ne dovana: neapgalvoti sprendimai pildo prieglaudas. VMVT, 2025-12-19. https://vmvt.lrv.lt/lt/visuomenei/naujienos/gyvunas-ne-dovana-neapgalvoti-sprendimai-pildo-prieglaudas-Ryj/ (žiūrėta 2026-11-11)
• Noriu šuns. Lietuvos kinologų draugija. https://kinologija.lt/noriu-suns/ (žiūrėta 2026-11-11)
• LKD veisimo nuostatų priedai 2026. Lietuvos kinologų draugija. https://kinologija.lt/media/file/Dokumentai/Reglamentai/LKD%20veisimo%20nuostatu%CC%A8%20priedai%202026.pdf (žiūrėta 2026-11-10)